1Bileamas tarė Balakui: „Pastatyk man čia septynis aukurus ir parūpink septynis jaučius bei septynis avinus“. 2Balakas padarė, kaip Bileamas buvo paliepęs. Balakas ir Bileamas paaukojo ant kiekvieno aukuro po jautį ir aviną. 3Tada Bileamas tarė Balakui: „Stovėk čia, prie savo deginamosios aukos, kol aš grįšiu. Gal ateis VIEŠPATS manęs pasitikti. Ką jis man apreikš, tau pasakysiu“. Ir jis palypėjo ant plikos kalvos.
4Dievas pasitiko Bileamą. „Parengiau anuos septynis aukurus ir paaukojau ant kiekvieno aukuro po jautį ir aviną“, – pasakė jam Bileamas. 5VIEŠPATS, įdėjęs žodį Bileamui į lūpas, tarė: „Grįžk pas Balaką ir taip jam kalbėk“. 6Jis sugrįžo pas Balaką ir žiūri: tas tebestovi prie savo deginamosios aukos drauge su visais Moabo didžiūnais. 7Tada Bileamas ėmė pranašauti, sakydamas:
„Balakas atvedė mane iš Aramo,
Moabo karalius iš Rytų kalnų:
‘Ateik, prakeik man Jokūbą;
ateik, pasmerk Izraelį!’
8Kaip aš galiu prakeikti,
ko Dievas neprakeikė?
Kaip aš galiu pasmerkti tuos,
kurių VIEŠPATS nepasmerkė?
9Net nuo uolų viršūnės aš juos matau,
nuo kalvų juos stebiu.
Štai tauta, atskirai gyvenanti,
ji atokiai laikosi nuo kitų tautų!
10Kas gali suskaityti Jokūbo dulkes
ir žinoti vėjo nešamų Izraelio dulkelių skaičių?
Tebūna man leista mirti teisiųjų mirtimi,
tebūna, kad mano galas būtų panašus į jo!“
11Tada Balakas tarė Bileamui: „Ką tu padarei? Aš atvedžiau tave prakeikti mano priešus, o tu juos laiminte palaiminai!“ – 12„Argi ne tai, ką VIEŠPATS deda man į burną, aš turiu ištikimai pakartoti?“
Antras pranašavimas
13Balakas tarė: „Prašyčiau eiti su manimi į kitą vietą, iš kur galėsi juos matyti. Matysi tik dalį, visų jų nematysi. Tada iš ten juos prakeik“. 14Tada užvedė jį į Cofimo lauką ant Pisgos viršūnės ir, pastatęs septynis aukurus, paaukojo ant kiekvieno aukuro po jautį ir aviną. 15Bileamas tarė Balakui: „Stovėk čia prie savo deginamosios aukos, kol aš ten sutiksiu VIEŠPATĮ“. 16VIEŠPATS sutiko Bileamą ir, įdėjęs žodį jam į lūpas, tarė: „Grįžk pas Balaką ir taip jam kalbėk“. 17Bileamas sugrįžo pas jį ir žiūri: jis tebestovi prie savo deginamosios aukos drauge su Moabo didžiūnais. „Ką pasakė VIEŠPATS?“ – paklausė Balakas. 18Tada Bileamas ėmė pranašauti, sakydamas:
„Atsistok, Balakai, ir klausykis;
palenk ausį mano liudijimui, Ciporo sūnau.
19Dievas nėra žmogus, kad meluotų,
ar mirtingasis, kad keistų savo mintį.
Tai argi jis neįvykdys,
ką pažadėjo?
Argi jis nepadarys, ką pasakė?
20Žiūrėk, aš gavau įsakymą palaiminti:
kai jis palaimina,
aš negaliu to pakeisti.
21Negresia pavojus Jokūbui,
nematyti nelaimės Izraelyje.
VIEŠPATS, jų Dievas, yra su jais;
su jais jų Karaliaus pergalė.
22Dievas, vedantis juos iš Egipto,
jiems tarsi laukinio jaučio ragų galia.
23Žiūrėk! Tikrai nėra kerų prieš Jokūbą,
nėra burtų prieš Izraelį.
Nūnai bus sakoma apie Jokūbą ir Izraelį:
‘Žiūrėk, ką padarė Dievas!’
24Tai tauta, besikelianti tarsi liūtė,
pašokanti tarsi liūtas!
Ji negula, kol nesuėda grobio
ir neišgeria užmuštųjų kraujo“.
25„Jei negali jų prakeikti, – Balakas tarė Bileamui, – tai bent nelaimink!“ 26Bet Bileamas atsakė Balakui: „Argi aš tau nesakiau: ‘Ką VIEŠPATS sako, tai aš turiu sakyti’?“
Trečias pranašavimas
27Tada Balakas tarė Bileamui: „Prašom eiti, nuvesiu tave į kitą vietą. Galbūt Dievui patiks, kad prakeiktumei juos iš ten“. 28Balakas užvedė Bileamą ant Peoro viršūnės, žvelgiančios žemyn į Ješimoną. 29Bileamas tarė Balakui: „Pastatyk čia septynis aukurus ir parūpink septynis jaučius ir septynis avinus“. 30Balakas padarė, kaip Bileamas buvo paliepęs, ir paaukojo ant kiekvieno aukuro po jautį ir aviną.
